grobas

gróbas sm. (1) 1. OG219, Šk, Mrj, Mrk, Kdn, Ukm, Pn, Brž šonkaulis: Arklys spyrė ir nulaužė vieną gróbą Gdl. Kaip drožė akmeniu, tai ir lūžo trys gróbai Al. Mane teip spaudė, kad net gróbai linko Al. Koks čia mano riebumas – šone gróbus užgriebiu Slm. Kad sublogo arklys – visus gróbus gali suskaityti! Vad. ^ Arklys kap grobas, sarmata važiuot Lš. 2. scom. labai liesas žmogus ar gyvulys: Argi toks gróbas gali turėti sveikatos? Up. 3. DP163, Lex4, K žarna; tiesioji žarna: Išplauk gróbus, darysim dešras Yl. Gróbus išlaidyk, kad čysti būtų J. Šią naktį vilkai penkioms avims grobus paleido Tv. (Duokit) gróbus varnai Jrk41. Gróbus pardavė muzikų striūnų meistrui PP15. Dvare plakė jįjį, kol gróbai pasirodė J. | Žarnos, kepenos, širdis, blužnis, plaučiai yra vis gróbai, arba viduriai J.

◊ iš gróbų gãlo iš visų jėgų, labai (šaukti): Jeigu šauksi iš gróbų gãlo, ir vodys tau J.

gróbas į gróbą leñda; gróbas gróbą rỹja labai nori valgyti: Taip išalkau, kad grobas grobą ryna Žgn. Grobas į grobą lenda, taip noriu valgyti M.Valanč.

gróbus suskaitýti primušti: Aš tau gróbus kaip suskaitýsiu, tai tu žinosi! Bsg.

kaĩp gróbą pū̃tęs nieko nepešęs, nusiminęs: Gumbas paliko kaip grobą pūtęs Žem.

kaĩp ántė víenu gróbu sakoma apie besotį: Tu tik valgai ir valgai kaĩp ántė víenu gróbu Vn.